Iš klausimo galima daryti prielaidą, kad antstolis neatsiuntęs raginimo įvykdyti sprendimą nuskaičiavo skolą ar jos dalį. Sprendžiant, ar tokie antstolio veiksmai teisėti, reikia žinoti, kas buvo nurodyta vykdomajame dokumente ir kokia pinigų suma nuskaičiuota. Teisės aktai numato, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 661 str. 1 d.). Taip pat raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu penkiasdešimt septyni eurai piniginių sumų išieškojimo (Civilinio proceso kodekso 661 str. 2 d.).

Kitais atvejais, antstolis, prieš imdamasis priverstinai vykdyti sprendimą dėl piniginių sumų išieškojimo, pirmiausiai privalo išsiųsti raginimą skolininkui. Raginime įvykdyti sprendimą turi būti nurodyta išieškotojo ir skolininko pavadinimas arba vardas ir pavardė, išieškotinų iš skolininko pinigų sumos, turtas ar reikalingi atlikti veiksmai; terminas, per kurį skolininkas turi įvykdyti sprendimą, taip pat reikiamais atvejais – kredito įstaigos ir antstolio depozitinės sąskaitos numeris ar išieškotojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris; įspėjimas, kad  neįvykdžius sprendimo, antstolis sprendimą vykdys priverstinai ir iš skolininko bus išieškotos vykdymo išlaidos ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 654– 656 str.).

Antstolio procesinę veiklą kontroliuoja ir atliktų procesinių veiksmų teisėtumą vertina tik teismas (Civilinio proceso kodekso 594 str.). Dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus gali būti paduodamas skundas teismui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Skundą antstolis išnagrinėja per 5 darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Civilinio proceso kodekso 510 str., 512 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu skundą teikiantis asmuo nori, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, vieną skundo egzempliorių jis privalo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (Civilinio proceso kodekso 510 str. 2 d.).

Žinotina, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 str.).

Antstolis negali nukreipti išieškojimo į skolininko turtą, įgytą panaudojus Europos Sąjungos lėšas, kol nepasibaigė programos projekto kontrolės laikotarpis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (Civilinio proceso kodekso 668 str. 3 d.). Be to, įstatymai nustato detalesnį turto, iš kurio negalima išieškoti, sąrašą.