Tokį sprendimą Europos Žmogaus Teismų Teismo Didžioji kolegija 2015 m. birželio 16 d. priėmė plačiai nuskambėjusioje byloje dėl Estijos naujienų portale Delfi vartotojų paskelbtų įžeidžiančių komentarų ir portalo atsakomybės už juos. Peržiūrėjusi ankstesnį šio teismo sprendimą, Didžioji kolegija patvirtino jame pateiktas išvadas – pripažino, kad komerciniu pagrindu veikiančiam interneto portalui tenka pareigos ir atsakomybė už įžeidžiančius komentarus, inicijuotus šio portalo skaitytojų.

Šis teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendime Delfi AS prieš Estiją nenustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimo, kai vienam populiariausių Estijos žinių portalui Delfi buvo pritaikyta atsakomybė ir priteista neturtinė žala (320 Eur) už straipsnio komentaruose paskelbtą informaciją. Tokį sprendimą teismas priėmė priėjęs prie interneto portalams negailestingų išvadų, kad (1) estiškasis Delfi nebuvo tik pasyvus interneto paslaugos teikėjas (angl. internet service provider – past.), todėl jam netaikytina Elektroninės komercijos direktyva ir joje nustatytos atsakomybės kilmės sąlygos, (2) paskelbiant straipsnį ir suteikiant teisę po juo komentuoti neregistruotiems vartotojams portalui teko dalis atsakomybės už skaitytojų komentaruose paskelbtą neteisėtą, asmenų interesus pažeidusią informaciją, nepaisant to, kad jis pašalino įžeidžiančius komentarus po to, kai asmuo dėl jų kreipėsi, (3) nors portale buvo įdiegtos pranešimo apie netinkamus komentarus ir automatinio teksto filtravimo priemonės, jos nebuvo pakankamos siekiant apsaugoti asmenis nuo jų teisėtų interesų pažeidimo, (4) portalas vykdė komercinio pobūdžio veiklą, kurioje būtinas skrupulingumas.

Byla buvo perduota svarstyti šio teismo Didžiajai kolegijai. 2014 m. liepos 9 d. vyko šios bylos nagrinėjimas.
Žurnalistų etikos inspektorius 2013-2014 metų apžvalgoje, analizuodamas šį precedentą, yra pažymėjęs, jog: „Iš vienos pusės, toks teismo sprendimas smarkiai pavėluotas, nes saviraiškos laisvė internete įprato matuotis vis platesnes ribas. Kita vertus, jis portalo administratoriui siūlo iš pasyvaus režimo pereiti į aktyvų, t. y. įjungti tam tikrus saugiklius arba imtis papildomų priemonių, kad interneto patvoryje apdrabstytas žmogus nepasijaustų esąs bejėgis prieš jį nežinia kieno drabstomą purvą. Kad čia situacija itin prasta, rodo praktika – vis daugiau skundų gaunama dėl turinio internete. Tai pastebi ir visuomenė. Todėl internetinės žiniasklaidos dėmesys turi būti ne pasyvus, bet adekvatus.“

Advokatė Sonata Dusevičienė