Klausimas: „Kokios galimybės priimti palikimą, jeigu pasibaigė terminas jam (palikimui) priimti?“

Atsakymas: Asmuo, siekdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pastarieji veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.50 str. 2 d., 3 d.).

Praleidus 3 mėnesių terminą, galimi keli būdai, leidžiantys išspręsti palikimo priėmimo klausimus.

Pirma, praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti, įstatymų leidėjas numato, jog minėtą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (LR CK 5.57 str. 1 d.). Šia nuostata įtvirtinta viena iš galimybių priimti palikimą praleidus įstatymų nustatytą terminą – kreiptis į teismą su prašymu pratęsti[1] praleistą terminą. Tokiu atveju reikia pateikti tam tikrus reikalavimus atitinkantį pareiškimą teismui, būtinai nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių praleistas terminas palikimui priimti, pridėti tas priežastis patvirtinančius dokumentus. Įstatymas neįvardija, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, tačiau iš teismų praktikos galima spręsti, jog tokiomis priežastimis gali būti: asmens liga, darbas užsienyje ar komandiruotės, netgi asmens amžius ir pan. Bet kuriuo atveju, svarbiomis priežastimis pripažįstamos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios priežastys, kurių asmuo, rūpestingai ir atsakingai veikdamas, negalėjo numatyti ar išvengti ir kurios nulėmė termino praleidimą. Teismas kiekvienu atveju individualiai vertina, ar termino praleidimą lėmusias priežastis galima pripažinti svarbiomis.

Antra, praktikoje gali pasitaikyti, kai palikimas nepriimtas keletą metų nuo jo atsiradimo dienos. Kuo daugiau laiko praleistas terminas palikimui priimti, tuo sunkiau įrodyti priežasčių, lėmusių palikimo nepriėmimą per nustatytą terminą, svarbumą. Tokiu atveju, trūkstant įrodymų priežastims, dėl kurių praleistas terminas, pagrįsti, galima kreiptis į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimas buvo faktiškai priimtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 444 str. 1 d. 8 p.).

Trečia, įstatymas numato išimtį, kai galima priimti palikimą pasibaigus terminui ir nesikreipiant į teismą. Tokia galimybė atsiranda tuomet, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą (LR CK 5.57 str. 1 d.). Kitaip tariant, praleidus terminą galima priimti palikimą nesikreipiant į teismą tik esant tokioms sąlygoms: palikimą priima keli paveldėtojai, kai kurie paveldėtojai jau yra priėmę palikimą ir neprieštarauja, kad nustatytais terminais palikimo nepriėmęs įpėdinis jį priimtų nesikreipdamas į teismą.

Išdėstytos aplinkybės leidžia apibendrinti, kad yra galimybė priimti palikimą netgi praleidus įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti.

[1] Sąvoka „pratęsti praleistą  terminą“ naudojama atsižvelgiant į LR CK įtvirtintą nuostatą, tačiau autorės įsitikinimu, kurį lėmė mokslinės doktrinos terminų pratęsimo ir atnaujinimo klausimais  analizė, praleistas  terminas gali būti tik atnaujinamas, o ne pratęsiamas.