LR Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) nenustato, kokia tiekėjų pasiūlymuose esanti informacija galėtų būti laikoma konfidenciali. Tačiau įvertinus LR CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nurodytus požymius, kuriais vadovaujantis tam tikra informacija pripažįstama komercine (gamybine) paslaptimi, bei atsižvelgus į tai, kad pasiūlymą teikiantis tiekėjas yra komercinis subjektas, kuris konkurse dalyvauja, siekdamas komercinės naudos, spręstina, kad konfidencialiais pasiūlymų aspektais galėtų būti nurodoma ta teikėjų pasiūlymų medžiagos dalis, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra susijusi su komercine (gamybine) paslaptimi, tai yra informacija, kuri nėra viešai prieinama tretiesiems asmenims ir dėl to įtakoja pasiūlyme nurodytos kainos (jos dalies) dydį, nuo kurio dažniausiai priklauso pasiūlymo komercinis naudingumas – galimybė pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui būti paskelbtam konkurso laimėtoju. Kadangi su konfidencialia informacija negali susipažinti kiti konkurso dalyviai, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę tam tikrą pasiūlymų informaciją laikyti konfidencialia, nustatė išimtį iš LR VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų, kurie perkančiąją organizaciją įpareigoja sudaryti tiekėjams vienodas galimybes varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo bei atitinkamai vienodas galimybes ginčyti jos priimtų sprendimų teisėtumą, remiantis pirkimo medžiaga, kurią sudaro taip pat ir tiekėjų pasiūlymai. Būtent šių skaidrumo ir lygiateisiškumo principų turinys įpareigoja perkančiąją organizaciją ypač atidžiai kiekvienu atveju spręsti klausimą dėl tam tikros pasiūlymo medžiagos dalies pripažinimo konfidencialia informacija, kad nebūtų nepagrįstai daroma išimtis iš skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, leidžianti nepagrįstai suvaržyti konkurso dalyvių galimybę susipažinti su pirkimo medžiaga bei atitinkamai nepagrįstai apsunkinti konkurso dalyvių galimybę ginti pirkimo procedūrų metu pažeistas jų teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs, kad informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius: 1) turi būti slapta (nevieša); 2) turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama, t. y. suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą (tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan.); 3) informacija turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.

Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) numato, kad perkančioji organizacija, viešojo pirkimo komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Konkurso dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Įsigaliojusiuose VPĮ pakeitimuose papildomai nurodoma, kad pasiūlyme įvardyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, išskyrus jos sudedamąsias dalis, nėra laikoma konfidencialia informacija.

Pažymėtina, jog viešojo pirkimo procedūrų metu konfidencialumą privalo užtikrinti perkančioji institucija. Tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl informacijos konfidencialumo arba visa informacija yra nurodoma kaip konfidenciali, ji privalo kreiptis į tiekėją, siekdama patikslinti, kokia informacija yra konfidenciali, ir prašyti pagrįsti jos konfidencialumą. Siekiant apsaugoti informacijos konfidencialumą, tiekėjo įmonėje gali būti patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas, su tuo sąrašu supažindinti įmonės darbuotojai, numatyta, kad su tam tikra informacija gali susipažinti tik dalis darbuotojų, ir pan. Tačiau priešingu atveju, kai tiekėjo pasiūlyme nenurodyta, kad yra teikiama konfidenciali informacija, perkančioji organizacija gali kreiptis į tiekėją jo klausdama, ar iš tiesų visa informacija yra vieša, tačiau tai nėra perkančios organizacijos pareiga.

Be to, reikėtų nepamiršti, kad VPĮ nustato, jog vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina. Todėl nepriklausomai nuo to, ar tiekėjas nurodė, ar nenurodė, kad tokia informacija yra konfidenciali, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą ji negali būti konfidenciali, perkančioji organizacija gali ją skleisti. Todėl, pavyzdžiui, jei teikiant pasiūlymą buvo nurodyta, kad kaina yra konfidenciali, siekiant, kad ji nebūtų atskleista, belieka atsiimti pasiūlymą.

VPĮ taip pat numato, kad perkančioji organizacija negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Kita vertus, perkančiosios organizacijos pareiga saugoti informacijos konfidencialumą nėra absoliuti. Pirmiausia, ši pareiga privalo būti derinama su viešųjų pirkimų principais, ypač su skaidrumo principu, taip pat su teisės aktuose numatyta perkančiosios organizacijos pareiga išviešinti tam tikrus duomenis. Todėl, siekiant apsaugoti savo informacijos konfidencialumą, tiekėjams rekomenduojama labai aiškiai apibrėžti, kokia pasiūlyme esanti informacija yra konfidenciali, ir būti pasirengusiems tai pagrįsti.