Šioje įžvalgoje sankcijų taikymas ir skolų grąžinimas analizuojamas tik Europos Sąjungos paramą administruojančios institucijos priimamų sprendimų (taikyti sankcijas ir / ar susigrąžinti skolas) kontekste.

Europos Sąjungos parama skiriama įvertinus pateiktą pareiškėjo paraišką pagal konkrečios Lietuvos kaimo plėtros programos atitinkamas priemones ir veiklos sritis, paraiškos įgyvendinimo kriterijus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai tuo pačiu paramą administruojančios institucijos – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos –  sprendimu išdėstomos mokėtinos paramos sumos ir taikomos sankcijos. Tokiuose sprendimuose ne visada aišku, kokia galutinė Europos Sąjungos paramos suma ir kokia pareiškėjui taikomų sankcijų suma. Klausimai iškyla ypač tuomet, kai prieš tai jau buvo išmokėta ES paramos suma, o toks sprendimas priimamas vėlesniame paraiškos administravimo etape. Tokiu sprendimu gali būti nurodoma galutinė skiriamos paramos suma, kuri yra daug mažesnė, negu buvo išmokėta. Beje, gali būti iš karto nenurodyta, jog pareiškėjas privalo grąžinti per didelę išmokos sumą. Ignoruojant tokį sprendimą, pareiškėjas praleidžia terminą jam apskųsti. Paramą administruojanti institucija gali daug vėliau (net po pusės metų) atsiųsti sprendimą susigrąžinti susidariusią skolą ir jame išdėstyti priežastis. Teismų praktikoje esant tokiems dviem sprendimams, akcentuojamas sprendimas dėl mokėtinos sumos ir taikytinos sankcijos, nes būtent juo skiriama sankcija ir būtent jis sukelia teisines pasekmes pareiškėjui.  Sprendimas susigrąžinti skolą kyla iš pirmojo sprendimo, kuriuo skirta sankcija. Teismas gali atsisakyti svarstyti ir vertinti argumentus dėl skirtų sankcijų teisėtumo, jeigu bus skundžiamas tik sprendimas dėl skolos susigrąžinimo.

Pareiškėjui gavus sprendimą dėl išmokėtinos sumos ir taikomų sankcijų, reikėtų atidžiau jį įvertinti, ypač, jeigu yra abejonių dėl sankcijų taikymo pagrįstumo. Praleidus terminus ir žymiai vėliau sulaukus sprendimo dėl skolos susigrąžinimo, gali būti vėlu ginčyti sankcijų nepagrįstumą. Tokiu atveju irgi yra išeitis, nes teisės aktai numato galimybę atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistus terminus. Vis tik terminų praleidimas apsunkina procesą.

Kitokia situacija gali susiklostyti, kai iš karto priimamas sprendimas dėl skolos susigrąžinimo ir išdėstomos visos priežastys, dėl ko turi būti susigrąžinta skola – dalis išmokėtos Europos Sąjungos paramos. Tokiame sprendime išdėstomos grąžintinų lėšų sumos susidarymo priežastys, aiškiai nurodoma suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti. Tokį aiškų sprendimą teismai vertina kaip sprendimą, sukėlusį teisines pasekmes pareiškėjui ir pasisako dėl visų sankcijų skyrimo teisėtumo aplinkybių.

Sprendimas dėl skolų susigrąžinimo paprastai priimamas tada, kai pareiškėjui anksčiau buvo išmokėta didesnė paramos suma ar kitokia išmoka nei jam priklausytų. Tokiu atveju Europos paramą administruojančios institucijos sprendime išdėstomi argumentai ir priežastys, dėl kurių susidarė grąžintina paramos suma. Paramos Lietuvos kaimo plėtrai atveju, grąžintinų lėšų sumos susidarymo priežastys gali būti įvairios. Viena iš jų – deklaruotas paramai netinkamas plotas. Šis plotas ir jo tinkamumas nustatomas pagal kaimo plėtros programos priemones: pagal vieną priemonę tas plotas gali būti netinkamas paramai gauti, o pagal kitą – tinkamas. Dėl to svarbu įvertinti, kokia programos priemonė vykdoma ir atsižvelgti į tai priemonei įgyvendinti priimtas taisykles. Kita priežastis – neteisingo ploto deklaravimas. Šis pažeidimas nustatomas, kai pareiškėjas deklaruoja neturėdamas šių plotų teisėto valdymo teisės arba šiuose plotuose nevykdo žemės ūkio veiklos. Teisėtas valdymas pasireiškia tuomet, kai atitinkamas žemės sklypo plotas valdomas nuosavybės teisėmis, nuomos, panaudos pagrindais. Jeigu žemės sklypas valdomas kelių bendraturčių ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, pareiškėjas privalo turėti ir pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Gali būti ir daugiau priežasčių, dėl kurių nusprendžiama susigrąžinti išmokėtą paramos sumą ar jos dalį, pavyzdžiui, laukai neatitinka minimalaus ploto reikalavimų, pavėluotai pateikti duomenys, prašymai ir pan.

Pareiškėjai, gavę sprendimą dėl mokėtinos paramos sumos ir taikomų sankcijų bei sprendimą dėl susidariusios skolos susigrąžinimo, turėtų atidžiau juos vertinti, net jeigu paramos suma buvo išmokėta daug anksčiau.