Klausimas. „Prieš keletą metų iš banko pasiėmiau paskolą. Įsipareigojimus vykdau laiku, tačiau bankas vienašališkai pakeitė sutarties sąlygas. Ar bankas iš tiesų pasilieka teisę keisti sutartį nepasitaręs su klientu?“

 

Atsako teisininkė Dalia Averkienė. Sutartį galima pakeisti tam tikromis sąlygomis ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnis reglamentuoja, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Tai bendroji taisyklė, kurios išimtis gali nustatyti tiek įstatymai, tiek pačios šalys. Šalių susitarimai visais atvejais neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymų normoms.

 

Paskolos sutarties esmė ta, kad viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nors paskolos sutartis gali būti sudaryta dėl daiktų, tačiau daugiausiai sudaroma dėl pinigų. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnis). Pasirašydamos paskolos sutartį, šalys nustato skolos sumą, susitaria dėl palūkanų dydžio, skolos ir palūkanų mokėjimo tvarkos, taip pat aptaria sutarties keitimo ir kitas sąlygas.

 

Iš pateikto klausimo, neaišku, kokia sutartis pasirašyta: kreditavimo sutartis ar vartojimo kredito sutartis, ir kokias sąlygas bankas pakeitė. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju įstatymas palieka teisę šalims nustatyti sandorio sąlygas, tarp jų – ir sutarties pakeitimo tvarką. Pasirašant vartojimo kredito sutartį, įstatymas imperatyviai reglamentuoja, kokios sąlygos privalo būti numatytos sutartyje. Viena iš jų – turi būti nurodytos metinės kredito grąžinimo normos keitimo sąlygos ir tvarka, jeigu tokia galimybė yra nustatyta sutartyje, su sąlyga, kad pakeitimų negali daryti kredito davėjas vienašališkai (CK 6.887 straipsnio 3 dalies, 6 punktas). Beje, ši norma galioja iki šių metų balandžio 1 dienos (2010 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.886 straipsnio pakeitimo ir 6.887, 6.888, 6.889, 6.890, 6.891 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XI-1254 (Valstybės žinios, 2011-01-04, Nr. 1-2). Įstatyme aiškiai įtvirtinta, kad aukščiau minėtos sąlygos (metinės kredito grąžinimo normos) kredito davėjas (bankas) vienašališkai keisti negali.

 

Kreditavimo sutartis ar vartojimo kredito sutartis paprastai rengia kredito davėjas, t. y. bankas ar kita paskolą išduodanti institucija, todėl paskolą imantis asmuo, pasirašydamas tokią sutartį, turėtų atidžiai ją perskaityti ir įvertinti visas joje numatytas sąlygas. Paskolos sutartyje gali būti nustatyta, kad tam tikrais atvejais keičiamos sąlygos (pvz.: palūkanų norma), tačiau visi tie atvejai turi būti aiškiai įvardinti ir žinomi abiems šalims. Vis tik pasirašiusios sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai (CK – 6.158 straipsnio 1 dalis), o vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK – 6.200 straipsnio 2 dalis).

 

Apibendrinant galima sakyti, kad pagal bendras įstatymų nuostatas bankas negalėjo vienašališkai pakeisti sutarties, tačiau reikia analizuoti sutartį ir žiūrėti, ar sutarties pakeitimo teisė dėl tam tikrų sąlygų nenustatyta sutartyje. Be to, jeigu pakeitimas susijęs su palūkanų normos dydžiu (kuris gali būti pastovus ir kintamas), tai reikia įvertinti, kokia palūkanų mokėjimo ir keitimo tvarka nustatyta sutartyje, tik tada būtų galima pasakyti, ar tas pakeitimas vienašalis, ar ne, bei vertinti pakeitimo teisėtumą.

 

Skelbta alfa.lt portale