Įmonės vadovo atsakomybę galima nagrinėti įvairiais aspektais, vienas iš jų – atsakomybė dėl įmonei padarytos žalos.
Įmonės vadovo atsakomybę už bendrovei padarytą žalą pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Akcinių bendrovių įstatymas. Vadovo pareigas veikti sąžiningai, protingai, lojaliai, vengti interesų konfliktų nustato Civilinio kodekso 2.87 str. 1–6 d. Pareiga visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą reglamentuojama Civilinio kodekso 2.87 str. 7 d.
Įmonės vadovas privalo atlyginti bendrovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų ir kaltų veiksmų, jeigu nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinio kodekso 6.246–6.249 str. įtvirtina keturias civilinės atsakomybės sąlygas:
1. Neteisėti veiksmai – vadovas pažeidė įstatymus, įstatus, pareigas arba veikė priešingai bendrovės interesams.
2. Žala – bendrovė patyrė realių nuostolių arba negavo pagrįstai tikėtinų pajamų.
3. Priežastinis ryšys – nuostoliai atsirado dėl konkrečių vadovo veiksmų ar neveikimo.
4. Kaltė – tyčia arba neatsargumas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.
Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala.
Fiduciarinės įmonės vadovo pareigos įtvirtintos Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje formuluojama kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais.
Teismų praktikoje taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė. Vadovas neatsako vien dėl to, kad sąžiningai priimtas verslo sprendimas buvo ekonomiškai nesėkmingas. Atsakomybė gali kilti, kai pažeidžiamos fiduciarinės pareigos, akivaizdžiai peržengiama protinga komercinė rizika arba veikiama itin aplaidžiai. Verslo sprendimų priėmimo taisyklė reiškia prezumpciją, kad vadovas bendrovės atžvilgiu veikia sąžiningai (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jis vadovauja, interesais. Kadangi valdymo organų nariai negali iš anksto žinoti, ar jų sprendimai ekonomiškai pasiteisins, nes verslo rezultatai priklauso nuo daugelio rinkos veiksnių, todėl ir atsakomybė jiems turėtų būti taikoma ne už neigiamą ekonominį jų veiksmų rezultatą (ekonomiškai nepasiteisinusį sprendimą), kurio pasekmių numatyti jie neturėjo galimybės, bet už jų veiksmus sprendimo priėmimo metu, vertinant jų teisėtumą – ar sprendimo priėmimo metu jie galėjo pagrįstai ir sąžiningai tikėti, kad šis sandoris naudingas bendrovei. Vadovams civilinė atsakomybė taikytina tik už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus, dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą (pvz., LAT 2022-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022).
Vis tik, netgi jeigu vadovas padarė pažeidimą, dar nereiškia, kad gali būti iš jo priteista žala. Pagal kasacinio teismo praktiką, vien žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų ir žalos nukentėjusiajam fakto ir dydžio nustatymas nėra pakankamos sąlygos vadovo civilinės atsakomybės prievolei kilti, tam visais atvejais turi būti įrodyta ir aplinkybė, jog vadovo veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovui kilusia žala. Taigi, vadovo padarytas pažeidimas nėra pakankamas pagrindas priteisti žalą, nes būtina įrodyti, kad būtent jo neteisėti veiksmai sukėlė reikalaujamą atlyginti žalą (LAT 2026 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-37-421/2026).
Praktikoje yra atvejų, kai reikalavimai dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui pareiškiami netgi tuo atveju, kai jis vadovo pareigas užėmė itin trumpą laikotarpį ir realiai žalos nepadarė (pvz., nuostoliai ir žala įmonei padaryti iki jo paskyrimo vadovu). Netgi tuo atveju, kai įmonei iškeliama nemokumo byla, neužtenka vien to fakto, kad paskutinis vadovas buvo konkretus asmuo. Kiekvieną kartą reikia vertinti, dėl kieno ir kokių veiksmų įmonei kilo žala ar jos nemokumas. Tai svarbu ne tik įmonės akcininkams, bet ir juridinių asmenų nemokumo administratoriams, kad būtų išvengta nepagrįstų ieškinių.