Viename iš įdomesnių ginčų spręsta, ar žemės sklypas gali būti statinio priklausiniu.
Toks, atrodo, teisiškai nelogiškas klausimas iškeltas byloje, kurioje ieškovai, įsigiję vieną butą keturių butų name, siekė prisiteisti ir neatlygintinai įgyti daugiau nei pusę žemės sklypo Vilniaus miesto centre. Argumentavo tuo, kad neva žemės sklypas yra statinio priklausinys, nes tarnauja statiniui, pateikta daug teiginių, interpretuojančių teisės normas.
Tai prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Žemės sklypas yra pagrindinis daiktas, pagal kurio paskirtį ir naudojimo būdą galima projektuoti ir statyti tik atitinkamos paskirties pastatus (ar pastatą). Be nuosavybės teisių į žemės sklypą ar kitokio teisinio žemės sklypo naudojimo pagrindo statyba apskritai negalima, o vieną statinį nugriovus, sklype galima statyti kitą.
Šiame ginče įdomu ir tai, kad buvo reikalaujama neatlygintinai prisiteisti didžiąją žemės sklypo dalį, kai butas įsigytas iš varžytynių. Kaip žinoma, varžytynių metu įsigyjamas turtas yra konkrečiai apibrėžtas ir nurodytas varžytynių akte (šiuo atveju, žemės sklypo dalis nebuvo parduota, akte apie tai nenurodyta). Skolai padengti parduodamas konkretus turtas įsiskolinimui padengti, o ne dar papildomas turtas (pvz., žemės sklypo dalis, automobilių aikštelė ir pan.). Tokiu atveju, teismų praktikoje leidžiama statinius parduoti atskirai be žemės sklypo ar jo dalies. Ir netgi statiniu užstatytas žemės sklypas turi savo vertę (ieškiniu buvo įrodinėjama priešingai).
Teismas sprendė, kad žemės sklypo negalima laikyti statinio, tuo labiau buto, priklausiniu, ieškinys atmestas. Džiaugiuosi, kad pavyko apginti atstovaujamojo interesus ir turtą.