Išnagrinėjęs dviejų kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčą dėl pastatytų šiltnamio ir atraminės sienelės statybos teisėtumo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nutarė suvienodinti teismų praktiką bylose dėl statybų kaimyniniuose sklypuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas dėl teisės aktus pažeidžiančios kaimyno statybos, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas. Kitaip tariant, kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos.
Anot Teismo, iki šiol formuota teismų praktika bylose dėl kaimyninių sklypų statybų nebuvo vienoda. Vienose kasacinėse bylose išaiškinta, kad kaimyninio sklypo savininkas, prieštaraujantis dėl statybų, nukrypstant nuo teisės aktuose numatytų atstumų, neprivalo motyvuoti atsisakymo duoti sutikimą, t. y. įrodyti, kad tokios statybos sukels jam neigiamų padarinių, kitose – kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas ir pagrįstas, be to, prieštaraujantis statyboms asmuo turi įrodyti, kad statybos padarė jam žalos.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai kaimynas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti.
Teisės aktai, reglamentuojantys nesudėtingų statinių statybą, įvirtina pareigą laikytis numatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, numato galimybę juos sumažinti, tačiau tik turint rašytinį kaimyno sutikimą.
Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Nutartis skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-7-230/2010).