Siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Praleidus šį terminą, pagal Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant asmens, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.
Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo teisę ir valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Civilinio kodekso 5.11 straipsnis nustato įpėdinių pagal įstatymą eiles. Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. reglamentuojama, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai ir kt.
Civilinio kodekso 5.11 str. 2 d. numato, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Pagal teisinį reguliavimą, palikimą gali priimti ne tik pirmos eilės įpėdiniai, bet ir kiti giminaičiai. Tai gali būti svarbi aplinkybė, kai antros ar trečios eilės įpėdiniai jau praėjus terminui sužino apie palikimą ir tik tuomet kreipiasi dėl palikimo priėmimo. Sužinojimo momentas dėl palikimo atsiradimo fakto, ypač kai šiuos faktus sužino ne pirmos, o tolimesnės eilės įpėdiniai, gali būti svarbus faktorius termino atnaujinimui ir galimybei priimti palikimą.
Termino palikimui priimti neatnaujinimo pasekmės gali turėti neigiamą įtaką ne tik pačiam įpėdiniui, bet ir kitiems asmenims, ypač, jeigu palikėjui nuosavybės teisėmis priklausė dalis turto. Tokiu atveju kiti bendraturčiai neturi galimybės tinkamai eksploatuoti turtu.
Dėl to teismai, spręsdami klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas terminą atnaujinti, turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus.
Sėkminga patirtis leidžia teigti, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujintas ir tuomet, jeigu kreipiamasi po ilgo laikotarpio, kai kreipiasi ne tik pirmos eilės įpėdiniai.
Iškilus klausimams prašome susisiekti: www.amberlex.lt, info@amberlex.lt.