Teisės aktai numato, kad už savavališką statybą yra skiriama bauda. Sprendžiant savavališkos statybos pasekmių šalinimą, esant teisminiam ginčui dėl statinių nugriovimo, pertvarkymo pagal projektą, dokumentų parengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo, praktikoje yra atvejų, kai sudaroma taikos sutartis, tvirtinama teismo, ir numatoma, iki kada statytojas turi pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Gali būti numatomos baudos, kurios bus mokamos už laiku neįvykdytą susitarimą. Kartais numatytos baudos būna už kiekvieną uždelstą dieną. Dėl to, ilgiau užtrukus savavališkos statybos padarinių šalinimo procesui, gali susikaupti itin didelė baudos suma.
Įvertinus visas faktines aplinkybes (pasikeitusį teisių perėmėją, pvz., asmens mirties atveju, finansinę padėtį, asmens siekį pašalinti savavališkos statybos pasekmes, ypač, kai procesas užsitęsia ne dėl jo kaltės) susidariusi bauda gali būti sumažinta, netgi kai ji numatyta teismo patvirtintoje taikos sutartyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skirtinos baudos tikslas yra susijęs
ne su siekiu finansiškai nubausti asmenį, bet su proceso šalies skatinimu tinkamai ir savalaikiai
vykdyti teismo sprendimą. Be kita ko, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 str. numatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Taigi taikos sutartimi šalių sutarimu nustatyta bauda už jos sąlygų nevykdymą taip pat atlieka
kompensacinę funkciją, bei kartu tokios baudos tikslas – skatinti asmenį kuo greičiau įvykdyti savo įsipareigojimus.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismas skirdamas baudą, kai skolininkas neįvykdė teismo
sprendimo, vertina kiekvieną konkretų atvejį siekiant nustatyti skiriamos baudos dydį ir
parinkdamas baudos dydį privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir
protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių
teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį
išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt.
CPK 595 straipsnis, 639 straipsnio 4 punktas, bei 643 straipsnio 7 punktas numato, kad tiek
išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę vykdomojoje byloje (taip pat dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo) sudaryti taikos sutartį. Šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis bei veikti vykdymo proceso eigą, taip realizuodamos dispozityvumo civiliniame procese principą, t. y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis).